Rūšiavimas

Rūšiuoti reikia, nes...

  • sukaupsime antrines žaliavas, iš kurių bus gaminami nauji produktai ( išrūšiuotos popieriaus ir kartono atliekos virs higieniniu popieriumi, panaudoti plastiko maišeliai taps kitais maišeliais ar plastiko indais, surinkti stiklo buteliai bus perlydomi į naujus)
  • sutaupysime gamtos išteklius ir energiją;
  • sumažinsime atliekų patekimą į sąvartyną ir išsaugosime sveiką aplinką;
  • pristabdytas miškų kirtimas, vandens bei oro tarša;
  • išsaugosime sveiką aplinką;
  • sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.

Kaip rūšiuoti atliekas?

Stiklas

Į stiklui skirtą konteinerį meskite: butelius, stiklainius, nereikalingus stiklo indus, įvairaus dydžio stiklo duženas.

Į šiuos konteinerius negalima mesti: porceliano duženų, elektros lempučių ir dažais ar tepalais užterštos taros, ampulių, stiklinių vaistų buteliukų, keramikos šukių, veidrodžių, automobilių stiklų, lempų, armuoto stiklo bei stiklo lakštų. Nepamirškite stiklinę tarą prieš mesdami išplauti,  reikia nuimti žiedelius, kamštelius ir foliją (popierinių etikečių pašalinti nebūtina).

 

Plastikas

Į plastikui skirtą konteinerį meskite: plastikinius PET butelius (limonado, mineralinio vandens, alaus, aliejaus), indelius nuo padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno, polietileno plėvelę, kitą plastikinę pakuotę, žaislus, indus, gaminius.

Į konteinerius negalima mesti: konservų dėžutes, skardines nuo gėrimų, aliuminio lėkštes ir kepimo skardas, metalinius dangtelius, dėžutes, visas kitas buityje susidarančias metalinės pakuotės atliekas.

Lengviausia perdirbti PET, HDPE, LDPE pakuotes - šiuos ženklus rasite įspaustus apatinėje pakuotės dalyje. Prieš mesdami į konteinerį PET butelius, nusukite kamštelius, nuimkite žiedelį, nes jie pagaminti iš kitos rūšies plastiko. Prieš metant suspausti ir užsukti kamštelį. Pasistenkite, kad pakuotės būtų kuo švaresnės.

Į konteinerius negalima mesti: tepalo bakelių, taros nuo dažų ir antifrizo ir riebaluotų indelių.

 

Popierius

Perdirbimui tinka: žurnalai, laikraščiai, pakavimo popierius, kartoninės dėžutės, gofruoto kartono dėžės, žurnalus ir kitus spaudinius [gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele]; lankstukus, vokus, skrajutes, spaudos ir rašomąjį popierių, knygas be kietų viršelių kartoninės gėrimų pakuotės (pieno, sulčių ir kitos).

Į popieriui skirtus konteinerius negalima mesti tapetų, servetėlių, popierinių nosinių ir rankšluosčių, pakelių nuo traškučių, blizgančio popieriaus, kalkinio ir riebaluoto popieriaus (pvz. dėžutės nuo picos).

Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi ir švarūs, dėžutės - išlankstytos. Neperdirbami ir „tetrapakai“ (daugiasluoksnės pieno produktų ir sulčių pakuotės), nes jie daugiasluoksniai - susideda iš popieriaus, polietileno, kartono, folijos.

 

Keletas faktų apie antrines žaliavas...

 

Stiklas:

· 1 kg perdirbtų stiklo duženų duoda 1 kilogramą naujo stiklo.

· Stiklas gamtoje sudūlėja per 900 metų

· Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos, 20 proc. sumažėja oro tarša, 50 proc. - vandens tarša.

· stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų. Perdirbto stiklo kokybė ne prastesnė, nei pagaminto iš pirminių žaliavų.

  • Komunalinių atliekų sudėtyje stiklo atliekos sudaro apie 9 – 11 proc.
  • Vertinama, kad Lietuvoje susidaro apie 33 kg stiklo atliekų vienam gyventojui.
  • Dviejų stiklo butelių perdirbimas sutaupo pakankamai energijos paruošti penkis puodelius arbatos;
  • Vieno stiklinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos:
  • - 100 vatų elektros lemputei šviesti apie valandą laiko;
  • - Kompiuteriui veikti 20 minučių;
  • - Spalvotam televizoriui veikti 15 minučių;
  • - Skalbimo mašinai veikti 10 minučių.
  • Tonos stiklo atliekų perdirbimas leidžia išvengti 315 kg anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą.

Plastikas:

· Plastikas suyra per 500 metų.

· Mes pagaminame ir suvartojame 20 kartų daugiau plastikų, negu prieš 50 metų.

· Plastikų gamybai suvartojama 8 proc. pasaulyje išgaunamos naftos;

· Pasaulyje kasmet viename pajūrio kilometre išmetama 400–4000 kg atliekų, iš kurių 60 procentų yra plastikai;

· Vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos 60 vatų elektros lemputei šviesti 6 valandas;

· Gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens – 90 proc., o anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą – 2,5 karto;

· Komunalinių atliekų sudėtyje plastikų atliekos sudaro apie 9 – 13 proc.;

· Vertinama, kad Lietuvoje susidaro apie 30 kg plastikų atliekų vienam gyventojui.

· 1 kg perdirbtos plastmasės duoda apie 1 kg plastmasės žaliavos.

 

Popierius:

·1 tona perdirbtų popieriaus atliekų išsaugo apie 17 medžių. sutaupoma 4.1 MW energijos, 27 000 litrų vandens.
Popieriaus atliekas Lietuvoje perdirba 10 įmonių, kurių bendri projektiniai perdirbimo pajėgumai siekia apie 200 tūkst. tonų per metus;

· Popieriaus atliekos komunalinių atliekų sraute sudaro apie 20 proc.

· Popieriui gaminti pasaulyje kasmet suvartojama daugiau nei milijonas medžių -– apie 18 proc. visų iškertamų miškų.

· Pasaulyje iš makulatūros pagamintas popierius sudaro 36 proc. visos produkcijos

· Popieriaus gamyboje vienam kilogramui popieriaus pagaminti reikia ne mažiau 60 litrų vandens, o ir vanduo yra užteršiamas.

Metalas:

· 1 t perlydyto plieno sutaupo apie 1.5 t geležies rūdos.

·Ypač naudinga perdirbti aliuminio atliekas – kiekvienai tonai šio metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos.

· Aliuminio perdirbimas (pavyzdžiui, alaus skardinės ) ypač svarbus, nes šio elemento žaliava gamtoje - uoliena boksitas.

· Siekiant išgauti šią žaliavą, masiškai kertami atogrąžų miškai.